Neikite į Šukparkį – ten šiukšlina ir pavojinga. Nes Šukparkis yra susidūrimų vieta. Jame susitinka Rytai ir Vakarai, slampinėja paaugliai ir benamiai, skamba rusų estrada ir repo muzika, žaidžiamos tamsios šachmatų partijos, skrieja akmenys ir tušti buteliai. O netoliese, tarsi įkaltas pleištas, stovi daugiaaukštis, kuriame gyvena Saša. Šią labai karštą vasarą Sašai sukanka septyniolika metų ir ji turi tik dvi svajones: parašyti knygą apie savo mamą ir nužudyti patėvį Vadimą.
„Šukparkis“ – debiutinis rašytojos Alinos Bronsky romanas, pasirodęs 2008 metais. Poetė, vertėja Dovilė Kuzminskaitė pastebi, kad romano centre – tai, kas rusų kilmės vokiečių rašytojai turėtų būti gerai pažįstama: jauna mergina ir slavų imigrantų gyvenimas Vokietijoje. Užuot vaizdavusi migraciją kaip kelią į sėkmę ir pakilimą socialinės hierarchijos laiptais, A. Bronsky atskleidžia kitą jos pusę. Ji kalba apie egzistenciją visuomenės paribyje, marginalizaciją ir savitą geto patirtį, kuriai, regis, yra pasmerkti svetimos kalbos nemokantys juodadarbiai.
„Lig šiol aš vis stengiuosi rašyti apie tai, apie tokius žmones ir vietoves, kuriuos aš pati žinau arba gerai pažįstu. Kartais kryptingai pasiskaitau daugiau, pasigilinu, bet dar niekada nesu dariusi kokio tyrimo, specialiai ieškojusi ar rinkusi medžiagos, kad paskui ją galėčiau panaudoti savo romane. Aš einu daugiau per intuityvų lygmenį, man reikia laiko, kad prie ko nors priartėčiau, įsigilinčiau, geriau pajusčiau. Tik tada apie tai galiu rašyti. Tiesiog rinkti, kaupti, nagrinėti medžiagą, vien to man neužtenka“, – apie rašymo principus svarsto A. Bronsky.
Pagrindinė „Šukparkio“ veikėja – paauglė Saša, kuri, tragiškai žuvus motinai, tampa savo šeimos galva. Jos brolis ir sesuo dar per maži, kad ką nors suvoktų, o iš laukinės Rusijos našlaičių auginti atvykusi teta vargiai orientuojasi civilizuotame Frankfurte. D. Kuzminskaitė pastebi, kad Saša tampa ir vertėja, ir palydove į krautuves ir įstaigas, ir vakarietiško gyvenimo taisyklių aiškintoja. Drauge mergaitei tenka spręsti ir savo problemas – gintis nuo priekabiaujančių treninguotų bernų ir laviruoti tarp intelektualaus gyvenimo mokykloje ir kovos už būtį marginalų kupiname rajone.
„Šukparkis“ – knyga apie visuomenės ir individo skausmą ir tų dviejų skaudėjimų sankirtas.
Alina Bronsky (g. 1978 m.) – rusų kilmės vokiečių rašytoja, gyvenanti ir kurianti Berlyne. Bronsky – jos kūrybinis slapyvardis. Debiutinis rašytojos romanas „Šukparkis“ (Scherbenpark, 2008) Vokietijoje tapo bestseleriu, buvo įtrauktas į mokyklų programas, pagal jį sukurtas filmas. Romanas „Paskutinė babos Dunjos meilė“, nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, buvo itin šiltai sutiktas ir įvertintas Lietuvoje. „Totoriškos virtuvės aštrumai“ laikomas svarbiausiu rašytojos kūriniu. Jis nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, „Publisher’s Weekly“ įtraukė jį į geriausių Metų knygų dešimtuką. Lietuvoje romanas 2021-aisiais išrinktas viena geriausių Metų verstinių knygų (vertė Vytenė Saunoriūtė).
